tartyčia

×tartyčià (l. tarcica) sf. (2) NdŽ 1. L, KŽ, Rtr, Št, Jnšk, Slč, Skrb, Brž, Pnd, Rk, Č, Kp, Ds, An, Dgl, Ktk, Švnč, Msn, Dsn, Knv, Kb, Nč, Dsm lenta, ppr. rankomis pjauta: Durys buvo padarytos iš ąžuolinių tartỹčių Ppl. 2. FrnW, NdŽ, Mlt, LTR(Ukm, Lb, Brsl) šarvojimo lenta: Gul motutė ant tartyčios, dega žvakė grebenyčios LTR(Sb).

◊ ×tartyčiàs pjáuti Lnkv susikabinus iš užpakalio rankomis, kilnoti vienas kitą ant nugaros, „druską sverti“ (toks žaidimas).